Biatlono karalius: kas jis?

Šis žmogus gimė 1974 metais Norvegijoje, Drameno miestelyje. 1993 metais tapo pirmuoju biatlonininku, viename Pasaulio jaunimo čempionate laimėjusiu tris aukso medalius. 1994 metais debiutavo olimpinėse žaidynėse, o dar po ketverių metų Nagano olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį savo aukso medalį. Šiam sportininkui olimpiniu čempionu tapti nesutrukdė ir tai, jog sprinto rezultatai dėl nevienodų oro sąlygų buvo anuliuoti ir varžybos buvo surengtos iš naujo kitą dieną (būtent jis laimėjo tiek pirmąją, tiek antrąją dieną). 2002 metų Salt Lake Sičio Olimpinėse žaidynėse šis norvegas tapo absoliučiu savo sporto šakos čempionu, sugebėjęs laimėti visas keturias biatlono rungtis. Nors tiek 2006 metų Turino, tiek  2010 metų Vankuverio Olimpinės žaidynės jam buvo ne itin sėkmingos, bet be medalių neliko. Vėliau, praėjus šešiolikai metų nuo savo pirmojo iškovoto medalio, dalyvaudamas jau šeštoje olimpiadoje, jis iškovojo dar du olimpinius aukso medalius ir tapo vyriausiu žiemos olimpinių žaidynių čempionu. Po 2014 metų Sočio Olimpinių žaidynių šis sportininkas gali save vadinti tituluočiausiu žiemos sporto šakų atstovu bei užima garbingą šeštą vietą tarp  daugiausiai olimpinių medalių laimėjusių sportininkų. Būtent šį žmogų daugelis žiemos sporto gerbėjų vadina tiesiog biatlono karaliumi, o kalbame apie norvegą Ole Einarą Bjoerndaleną.

Biatlono genijus

Biatlonas – tai žiemos dvikovė susidedanti iš slidinėjimo ir šaudymo į taikinius, pritraukianti milijonus žiūrovų visame Pasaulyje. Sportininkai šautuvus vežasi užsidėję ant pečių ir privalo sugebėti tiek greitai šliuožti slidėmis, tiek maksimaliai susikoncentruoti šaudant po krūvio. Norint suprasti šios sporto šakos sudėtingumą,  pabandykite įsivaizduoti, jog Jums reikia prabėgti 100 metrų sprintą ir tuomet iš karto įverti siūlą į adatą. Panašiai varžybose jaučiasi ir biatlonininkai. Tad šis sportas reikalauja daug ir atsakingai treniruotis, kiekvieną kartą surasti savyje motyvacijos alinančiai dirbti, jog įrodytum, kad esi geriausias. Ole Einaras Bjoerndalenas yra būtent tas fenomenalus žmogus, kuris motyvacijos ir noro būti geresniu už kitus rasdavo ir būdamas 20 metų, ir sulaukęs 40 metų amžiaus.

Nuo pat profesionalaus sporto pradžios, Ole Einaras Bjoerndalenas pasižymėjo atkaklumu, noru būti geresniu už kitus. Į kiekvieną treniruotę, kiekvienas varžybas jis žiūrėdavo kaip į galimybę tobulėti. Ole Einaras Bjoerndalenas ilgai dirbo ir tobulino savo šliuožimo techniką, kol galiausiai tapo ikona ir pavyzdžiu visiems kitiems ištisus dešimtmečius. Tačiau, net ir šiandien paklaustas apie savo šliuožimo techniką lakoniškai atsakytų: „tobulėti vis dar yra kur“.

Ole Einaras Bjoerndalenas pasižymi ir moksliniu inovatorišumu. Kiekvieną kartą stengiasi sugalvoti kažko naujo: nesvarbu ar tai būtų treniruočių proceso metodikos, ar sportinio inventoriaus patobulinimai. Būtent jis pirmasis sugalvojo mažinti kvėpavimo dažnį tarp šūvių iki vieno įkvėpimo (iki tol buvo manoma, kad reikia įkvėpti/iškvėpti bent du-tris kartus). Tai leido jam sutaupyti dešimtis sekundžių, o kai biatlone prizines vietas neretai skiria vos kelios akimirkos, nesunku suprasti koks svarbus kiekvienas patobulinimas leidžiantis sutaupyti bent sekundę. 2014 metų sezono pradžioje Bjoerndalenas pristatė savo sukurtas lenktas slidinėjimo lazdas, teigdamas, jog šios leis jam sutaupyti bent 10-15 sekundžių šliuožiant dešimties kilometrų distancijoje. Panašu, jog motyvacijos sugalvoti kažką naujo per ilgą sportinę karjerą karalius neprarado. Daugelis biatlonininkų pripažįsta, jog Ole Einaras Bjoerndalenas privertė ir vis dar verčia visus pasitempti.

Įspūdinga karjera

Nuo 1992-1993 metų sezono, kuomet Bjoerndalenas debiutavo Pasaulio taurės varžybose, jis sugebėjo iškovoti net 95 asmenines pergales ir dar 83 kartus patekti ant podiumo (o kur dar dešimtys pergalių iškovotų komandinėse rungtyse). Reikėtų pažymėti, jog Ole Einaras Bjoerndalenas sugebėjo laimėti ir vieną slidinėjimo Paaulio taurės etapą bei dar kelis kartus sėkmingai finišavo prizininkų gretose.

Olimpinėse žaidynėse, kuriose dalyvavo nuo 1994 m. Lilehamerio iki 2014m. Sočio, Ole Einaras Bjoerndalenas iškovojo net 13 medalių (8 aukso, 4 sidabro bei vieną bronzos). Nedaug trūko, jog norvegas būtų iškovojęs ir 14 medalį varžydamasis su slidininkais  Salt Lake Sičio olimpiadoje, 30 kilometrų bendrojo starto lenktynėse, tačiau tose varžybose užėmė 5-ąją vietą. Taip pat, verta paminėti, jog Pasaulio biatlono čempionatuose sugebėjo iškovoti net 44 medalius. Iškovotų pergalių skaičiai iš ties įspūdingi ir daugeliui kyla klausimas: kam jam toliau sportuoti, kai jau šitiek esi pasiekęs? Dar prieš 2014 metų Sočio olimpines žaidynes paklaustas žurnalistų apie savo savijautą, Bjoerndalenas atsakė: „aš visada pamirštu savo amžių, viduje jaučiuosi lyg būčiau dvidešimties“. Panašu, jog 20-ečio norvego troškimas tobulėti ir noras nugalėti bei būti geriausiu per šitiek metų taip niekur ir nedingo.

Taigi, šiandieninis biatlonas be Ole Einaro Bjoerndaleno neįsivaizduojamas. Sulaukęs 40-ies metų, po Sočio Olimpinių žaidynių jis nusprendė, kad karjerą baigs dar po dvejų metų (kuomet 2016 metų Pasaulio biatlono čempionatas vyks  namuose, Norvegijoje). Kaip ir buvo galima numanyti ir to buvo maža karaliui. Jis, po itin sėkmingo Pasaulio čempionato, nusprendė visiems įrodyti, jog ir sulaukus 44-ių metų galima dalyvauti Olimpinėse žaidynėse. Galbūt ne tik dalyvauti, bet ir laimėti…

 

Apie autorių:

Lietuvos biatlono rinktinės narys, istorikas Rokas Suslavičius