Biatlono Lietuvoje Istorija

2020 – 2011

2016-2017 – sezone Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kiekį olimpinių kelialapių: po du vyrams ir moterims, bei pirmą kartą istorijoje Olimpinėse žaidynėse galės startuoti ir mišrios estafetės komanda.

2016 – Norvegijoje vykusiame Pasaulio čempionate Tomas Kaukėnas sprinto rungtyje užėmė 21-ąją vietą.

2016 – Pasaulio vasaros čempionate Otepėje Karolis Dombrovskis persekiojimo varžybose iškovojo 4-ąją.

2015 – Europos čempionate Estijoje Karolis Dombrovskis užėmė 19-ąją vietą, o Tomas Kaukėnas liko 20-as asmeninėse lenktynėse.

2015 – Pasaulio vasaros čempionate jaunimo merginų grupėje Gabrielė Leščinskaitė iškovojo 4-ąją vietą persekiojimo rungtyje.

2014-2015 – sezone prie biatlonininkų prisijungė olimpietis slidininkas Vytautas Strolia.

2014 – merginų estafetės jaunių trejetas Pasaulio jaunimo ir jaunių čempionate Amerikoje iškovojo 6-ąją vietą.

2014 – Olimpinėse žaidynėse Lietuva turėjo dvejas vietas: moterų grupėje startavo Diana Rasimovičiūtė (aukščiausia užimta vieta – 42-oji asmeninėse lenktynėse), vyrų grupėje Tomas Kaukėnas, kuris asmeninėse lenktynėse užėmė 23-ąją vietą.

2013 – Pasaulio biatlono čempionate Čekijoje Tomas Kaukėnas užėmė 22-ąją vietą sprinte bei 24-ąją vietą asmeninėse lenktynėse bei pirmą kartą istorijoje pateko į bendrojo starto lenktynes.

2013 – Gabrielė Leščinskaitė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo sidabro medalį.

2013 – Gabrielė Leščinskaitė iškovojo 11-ąją vietą Pasaulio jaunimo ir jaunių čempionate Austrijoje.

2013-2014 – sezoną biatloninkai pradėjo be ilgamečio trenerio iš Baltarusijos V. Korčiagin, o abi rinktines sujungus į vieną, pagrindiniu treneriu tapo Ilmars Bricis.

2012 – Karolis Dombrovskis užėmė 16-ąją vietą Pasaulio jaunimo ir jaunių čempionate Suomijoje.

2012 – Diana Rasmivočiūtė iškovojo rekordinę lietuviams vietą Pasaulio taurės etapuose. 4-ąją etape Vokietijoje biatlonininkė užėmė 9-ąją vietą sprint rungtyje.

2011 – Europos čempionate jaunimo grupėje Tomas Kaukėnas užėmė 8-ąją vietą asmeninėse lenktynėse ir 6-ąją vietą persekiojime.

2011 – jaunimo ir jaunių Pasaulio čempionate Tomas Kaukėnas užėmė 8 –ąją vietą sprinte.

2010–2011 – sezonui suformuojamos vyrų ir moterų rinktinės, o joms paskirti vyriausieji treneriai: Viktor Korčiagin iš Baltarusijos ir Ilmars Bricis iš Latvijos.

2010 – 2001

2010 – Estijoje vykusiame Europos čempionate Diana Rasimovičiūtė iškovojo net du sidabro medalius. Mindaugas Kovoliūnas jaunimo grupėje užėmė 6-ąją vietą, O Tomas Kaukėnas iškovojo 8-ąją vietą.

2010 – Vankuverio olimpinėse žaidynėse biatlone Lietuvai atstovavo Diana Rasimovičiūtė, kuri užėmė 25 –ąją vietą sprinte, 34-a liko persekiojime, o asmeninėse lenktynėse buvo 30-a. Tame pačiame sezone, Diana IBU taurės varžybų penktajame etape Čekijoje iškovojo vietą ant podiumo, kuomet asmeninėse lenktynėse užėmė 3-ąją vietą, o Pasaulio taurės ketvirtajame etape Vokietijoje užėmė 10-ąją vietą.

2009 – pasaulio jaunių ir jaunimo čempionate Kanadoje Tomas Kaukėnas užėmė istorinę 4-ąją vietą persekiojimo rungtyje, o jaunių estafetės trejetas iškovojo 6-ąją vietą.

2009 – komdanos lyderė Diana Rasimovičiūtė Pasaulio čempionate Korėjoje iškovojo aukščiausią vietą tokio rango varžybose, kuriose sprinto rungtyje užėmė 11-ąją vietą.

2008 – per rinkiminę konferenciją prezidentu perrinktas A.Daugirdas, o generaliniu sekretoriumi paskirtas – A.Leškevičius.

2008 – suformuota pagrindinė Lietuvos biatlono rinktinė, kurioje treneriais paskirti S.Sabaliauskas ir italas G. De Marco. Metų pabaigoje prie jų prisidėjo patyręs treneris iš Baltarusijos Viktoras Korčiaginas.

2007 – D.Rasimoviciūtė per Pasaulio taurės etapo (PTE) varžybas Slovėnijoje užėmė geriausią lietuvių sportininkų rezultatą PTE – 11-tą vietą, o po 2006/2007 metų varžybinio sezono bendroje Pasaulio reitingavimo įskaitoje – 59-ta.

2006 – Turine (Italija) vykusiose žiemos Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo K.Zlatkauskas (geriausias rezultatas 90 vieta sprinto rungtyje) ir D.Rasimovičiūtė. Diana užėmė 18 vietą sprinto rungtyje – tai aukščiausias pasiekimas po nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos atstovų savarankiško dalyvavimo OŽ.

2005 – ignalinietė D.Rasimovičiūtė Suomijoje vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate iškovojo aukštą 5 –tą vietą sprinto (7,5 km) rungtyje. 2005 m. Lietuvos biatlono federacija gavo teisę organizuoti tarptautinę IBU-UNESCO stovyklą sportininkams ir treneriams.

2003 – Visagino KKSC atstovė V.Lagun Lenkijoje vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate užėmė 10-tą vietą individualioje 10 km rungtyje.

2002 – Solt Leik Sityje (JAV) vykusiose žiemos Olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo L.Barila (geriausias rezultatas 62 vieta 20 km ind. lenktynėse ) ir D.Rasimovičiūtė (geriausias rezultatas 66 vieta sprinto rungtyje).

2000 – Ignalinos moksleivių namų auklėtinis I.Ščekočichinas Lenkijoje vykusiame Europos čempionate jaunimo gr. iškovojo 3-ią vietą persekiojimo (12,5 km) rungtyje. Tais pačiais metais Pasaulio jaunimo čempionate Austrijoje iškovota 10-ta vieta irgi persekiojimo (12,5 km) rungtyje.

2000 – 1991

1999 – vilnietis L.Barila Pasaulio čempionate Suomijoje užėmė 27 –tą vietą sprinto (10 km) rungtyje.

1998 – Nagano (Japonija) Olimpiadoje dalyvavo L.Barila, geriausią rezultatą – 43 vietą – pasiekęs 20 km varžybose, o sprinto rungtyje – 59-tą vietą.

1994 – Lilehamerio (Norvegija) Olimpinėse žaidynėse irgi startavo tie patys sportininkai. K.Strolienės rezultatas buvo 48 -ta vieta sprinto rungtyje ir 62 -ta vieta individualioje (15 km) rungtyse, o G.Jasinskas užėmė 55 –tą vietą sprinto (10 km) ir 58 -tą individualioje (20 km) rungtyse.

1992 – Lietuvos atstovai pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo žiemos Olimpinėse žaidynėse Albervilyje: K.Strolienė (geriausias rezultatas 27 vieta sprinto 7,5 km rungtyje) ir G.Jasinskas, kuris 20 km varžybose užėmė net 19 vietą.

1990 – 1981

1989 – reorganizuojant Dinamo draugiją, uždarytas joje kultivuotas biatlonas. Trys šios draugijos treneriai pradėjo dirbti Vilniaus Sietyno sporto mokykloje prie švietimo skyriaus. Pasikeitė darbo sąlygos, finansavimas, aprūpinimas inventoriumi. Prie rinktinės vairo stojo nauja trenerių karta. Biatlonininkų kalvės centras persikėlė į Ignaliną.

1989 – G.Jasinskas Permėj tapo TSRS jaunimo čempionu 10 km sprinto rungtyje.

1985 – Dinamietis J.Gotovskij sąjunginėse Dinamo pirmenybėse Sverdlovske užėmė 9 –ą vietą ir įvykdė TSRS sporto meistro normatyvą.

1984 – žiemos Olimpinėse žaidynėse (toliau OŽ) Jugoslavijoje (Sarajevo) A.Šalna estafetėje 4 x 7,5 km tapo Olimpiniu čempionu. Kauno KKI (dabar Lietuvos kūno kultūros akademija) dėstytojui ir A.Šalnos treneriui A.Jakubauskui 1984 m. suteiktas LTSR nusipelniusio trenerio vardas.

1984 – R.Blaževičiui ir R.Glazauskui buvo suteikta Tarptautinė biatlono teisėjo kategorija.

1984 – Lietuvoje buvo apie 200 biatlonininkų.

1983 – A.Šalna TSRS čempionate 20 km distancijoje tapo čempionu. O 1983 ir 1985 metais Pasaulio čempionate estafetėje 4 x 7,5 km A.Šalna tapo čempionu.

1983 – Žalgirietis V.Strolia tapo čempionu sąjunginėse „Trud“ pirmenybėse 20 km individualioje rungtyje, o jo komandos draugas Z.Andriušanec iškovojo aukštą 2 –ą vietą, tose pačiose varžybose žalgirietis G.Černiauskas užėmė 8 –ą vietą, tuo pačiu įvykdydamas TSRS sporto meistro normatyvą.

1982 – Žalgirietis V.Strolia tapo LTSR spartakiados nugalėtoju sprinto (10 km) rungtyje.

1981 – Sverdlovske vykusiose sąjunginėse „Uralo taurės“ varžybose V.Rimašius 10 km distancijoje nugalėjo jaunių tarpe.

IX dešimtmetyje biatlonininkai buvo ruošiami Ignalinoje, Vilniuje, SD „Dinamo“, SD „Žalgiris“, SD „Nemunas“, žiemos sporto šakų vaikų sporto mokykloje (Vilnius). Buvo vykdomos respublikos čempionatas, draugijų pirmenybės, biatlonas buvo ir studentų pirmenybių programoje (tuo metu biatloną kultivavo Vilniaus bei Kauno aukštosios mokyklos). Dirbo 13 etatinių trenerių.

1980 – 1971

1980 – į TSRS profsąjungų rinktinę pakviestas Kauno kūno kultūros instituto studentas A.Šalna. Tais pačiais metais jis nugalėjo TSRS profsąjungų pirmenybėse 20 km distancijoje.

1979 – TSRS čempionate Gubachoje (Permės sritis) 7,5 km sprinte dinamietis M.Velička jaunių tarpe iškovojo trečią vietą.

1979 – Ignalinoje, Ažušilės kalno papėdėje įrengta šiuolaikinė biatlono šaudykla ir prie jos 2,5 km asfaltu dengta trasa.

1978 – Nemunietis Č.Gotovskis sąjunginėse „CS Urožaj“ pirmenybėse iškovojo 2 –ą vietą 20 km individualiose lenktynėse, 1980 m. toje pačioje runtyje tapo Lietuvos TSR čempionu.

1976 – sąjunginėse Dinamo pirmenybėse Sverdlovske jaunių tarpe dukart nugalėjo M.Kačanovskis – 10 km be šaudymo ir 10 km su dviem ugnies linijom.

1976 – ir 1977 m. TSRS čempionatuose estafetėje 4×7,5 km Dinamo rinktinės sudėtyje čempionu tapo I.Gruzdevas.

1976 – Čekoslovakijoje (Kymorovo) vykdant socialistinių šalių varžybas m/k šautuvais estefetėje 3 x 7,5 km M.Kačanovskis, S.Radziulis ir P.Varna iškovojo pirmą vietą, o 15 km jaunimo tarpe M.Kačanovskis buvo 4-as. 20 km distancijoje A.Paslauskas buvo antras bei laimėjo estafetę 4 x 7,5 km. M.Kačanovskis pakviestas į Sąjunginę Dinamo rinktinę.

1975 – biatlonas Lietuvoje tampa itin populiaria žiemos sporto šaka.

1975 – TSRS čempionate Sarajeve m/k šautuvais moterų tarpe 6 km distancijoje 5-tą vietą užėmė dinamietė Jadvyga Sumbar (Junevič) ir primoji iš Lietuvos moterų biatlonininkių įvykdė sporto meistro normatyvą.

1974 – Pasaulio jaunimo čempionate Suomijoje I.Gruzdevas estafetėje 3 x 7,5 km tapo čempionu, o 15 km distancijoje iškovojo bronzos medalį.

1974 – TSRS tautų žiemos spartakiadoje I.Gruzdevas tapo čempionu jaunimo 15 km distancijoje. Čia į dešimtuką pakliuvo ir A.Paslauskas (9 vt.).

1974 – įvesta dar viena biatlono rungtis – 10 km sprintas su dviem ugnies linijom ir papildomu 150 m baudos ratu už nepataikymą.

1974 – čempionatuose buvo šaudoma koviniais šautuvais į už 150 m esančius taikinius, o vėliau pradėta šaudyti iš mažo kalibro (toliau m/k) šautuvų į už 50 m. esančius taikinius. Taikinių linijos buvo įrengtos labai primityviai.

1973 – Pasaulio jaunimo čempionatuose Italijoje, Fornidi Sopra I.Gruzdevas tapo dukart Pasaulio čempionu (15 km distancijoje ir estafetėje 3 x 7,5 km). Jis apdovanotas Italijos prezidento taure ir tikro aukso medaliu su prezidento atvaizdu.

1973 – Socialistinių šalių Olimpinių vilčių varžybose Bulgarijoje jaunimo 15 km distancijoje nugalėjo dinamietis A.Paslauskas.

1972 – TSRS jaunių pirmenybėse Dinamo rinktinės sudėtyje startavę I.Gruzdevas, A.Paslauskas ir V.Repšys nugalėjo estafetėje 3 x 5 km. Tais pačiais metais I.Gruzdevas, dalyvaudamas jaunimo 15 km distancijoje TSRS čempionate, laimėjo sidabrą, o estafetėje 3 x 7,5 km Dinamo komandos sudėtyje tapo čempionu. Jis pakviestas į TSRS rinktinę ruoštis Pasaulio jaunimo čempionatui. Jį globoja daugkartinis Pasaulio ir Olimpinis čempionas novosibirskietis A.Tichonovas.

1971 – Lietuvos biatlono rinktinė pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Vokietijoje, Cinvaldo vietovėje. Čia kovota su Berlyno „Dinamo“ rinktine, prizinių vietų neužimta.

1970 – 1961

1970 – ketverių sostinių varžybose Minske (Minskas, Vilnius, Ryga, Talinas) Vilniaus komanda iškovojo pirmą vietą, o 20 km distancijoje nugalėjo L.Česnovičius.

1969 – jaunimo grupė pirmą kartą startavo 15 km distancijoje. Pirmuoju nugalėtoju tapo A.Vilčinskas (Dinamo).

1968 – TSRS vidaus armijų pirmenybėse Sverlovske dinamietis V.Januškovskis jaunimo 15 km distancijoje iškovojo 5-tą vietą, įvykdė sporto meistro normatyvą ir buvo pakviestas į sąjunginę Dinamo rinktinę.

1968 – L.Česnovičius Murmanske vykusiose TSRS Olimpinių komandų varžybose 20 km distancijoje iškovojo pirmąją vietą.

1967-74 – bėgyje L.Česnovičius Lietuvos čempionatuose 11 kartų tapo čempionu.

1967-1968 – sporto mokyklose prie draugijų (Dinamo, Žalgirio ir Nemuno) pradėtos steigti mokomosios grupės. Geras sąlygas kultivuoti biatloną turėjo sąjunginė Dinamo draugija, turėjusi uždarą šaudyklą Dinamo stadione. Varžybos buvo vykdomos Vilniaus Sapieginės parko teritorijoje esančioje sukarintos DOSAAF draugijos atviroje šaudykloje.

1967 – L.Česnovičius (Žalgiris) buvo patvirtintas į TSRS profsąjungų rinktinę.

1967 – komplektuojamos vaikų mokomosios grupės prie Dinamo, Nemuno, Žalgirio sporto draugijų.

1962 – Lietuvos biatlonininkai jau dalyvavo TSRS tautų žiemos spartakiadose.

1961 – suorganizuotas pirmasis Lietuvos biatlono čempionatas.

1960 – 1951

1960 – vasario 23 d. Vilniuje įvyko antrosios biatlono varžybos, kurias laimėjo dinamietis V.Višniakov.

1955 – vasario 11 d. Vilniuje, Sapieginėje vyko Lietuvos slidinėjimo čempionatas. Šio čempionato programoje vasario 13 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje įvyko oficialios patrulių (biatlono komandinės varžybos) 30 km lenktynės. Jas laimėjo Vilniaus II komanda (J.Jevgrafov, V.Tichomirov, S.Salivon, V.Kazlauskas), nugalėtojų laikas – 2.38.25.

Pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai

Partneriai